- priepuolinis
- priepuolìnis, -ė adj. (2), príepuolinis (1) NdŽ, prypuolìnis (ž.) (2) 1. BŽ432 būdingas priepuoliui: Laikui bėgant kosulys sustiprėja, kartais darosi priepuolinis rš. 2. tinkamas nuo priepuolio: Nū išgąsčio buvo prypuolìnės žolės Pj.
Dictionary of the Lithuanian Language.